SOS: Padėkite suvaldyti odontologinių procedūrų baimę!

Shutterstock nuotr.

Kadangi pasirinkote pradėti šiuos mokymus, nesuklysime sakydami, kad odontologinis nerimas jums pažįstamas. Turbūt nenustebins ir tai, kad nerimas dėl odontologinio gydymo labai dažnas. Jei tiksliau, su juo susiduria iki 40% žmonių, o 5% visuomenės patiria labai stiprią odontologinių procedūrų baimę. Nerimą ar baimę patiriančius pacientus nesunku atpažinti:  jie dažnai praleidžia vizitus pas gydytoją, įvardija, kad bijo specifinių procedūrų (pvz. danties kanalų gydymo) ar bet kokio dantų gydymo, dažnai pasižymi didesniu jautrumu skausmui. Pastebime, kad tokie pacientai pasižymi ir prastesne burnos higiena, turi nepagydytų ėduonies pažeidimų, prarastų dantų ar serga periodonto ligomis. Dėl prastos burnos būklės nukenčia pasitikėjimas savimi, o tai atsiliepia darbe ir kasdieniniame gyvenime. Apleista burnos būklė ir baimė, kad dabar gydymas bus dar sudėtingesnis verčia apsilankymą pas odontologą atidėlioti ir toliau. Atpažįstate save? Nesijaudinkite, šių mokymų tikslas – jums padėti. 

Kaip atpažinti odontologinį nerimą?

Baimę odontologinių procedūrų metu gali išprovokuoti adatos, gydymo garsai, odontologinių medikamentų ar preparuojamo danties kvapas, vibracija gręžimo metu. Įprastai odontologinis nerimas prasideda dar prieš įžengiant į odontologo kabinetą. Visa tai gali būti asociacijos su nemaloniu gydymu praeityje, pažįstamų pasakojimais ar vaizduotės sukeltais vaizdiniais. Organizmas reaguoja taip, tarsi ruoštųsi pavojui, su kuriuo reikės susidurti. Pagrindinės kūno reakcijos: padažnėjęs širdies plakimas, šaltas prakaitas, drebulys, burnos džiūvimas, galvos svaigimas ar pykinimas. Kodėl apie tai kalbame? Kiekvieno žmogaus reakcija į nerimą skirtinga. Todėl svarbu atpažinti, kaip kiekvienas iš mūsų reaguoja į nerimą ir žinoti situacijas, kuriose bijome labiausiai. Žinodami procedūras ir tikslius veiksmus, kurie kelia baimę, galime joms pasiruošti ir stengtis baimę suvaldyti.

Odontologinės baimės priežastys

Norėdami kovoti su baime, turėtume ją atpažinti ir ieškoti priežasčių, kodėl bijome. Sužinojus priežastis,  tikslingai bandyti su baime kovoti. Baimės priežastys yra įvairios, tačiau viską apibendrinant išskiriamos šios pagrindinės: 

• Skausmas gydymo metu. Asociacijos su ankstesne skausminga gydymo patirtimi ar mintys, kad gydymo metu jaus skausmą, sukelia nemalonius pojūčius ne vienam pacientui. Pastebėta, kad neramūs pacientai yra jautresni skausmui, dėl to tokių pacientų gydymo baimė dar labiau didėja.
• Nemaloni patirtis gydymo metu. Tokios procedūros kaip nuskausminimas ir po jo liekantis nutirpimas, baimė užspringti, ar kraujo vaizdiniai sukelia nemalonius pojūčius, kurių nesinori patirti. 
• Kontrolės stoka. Odontologinė kėdė tikrai ne ta vieta, kur jaučiamės saugūs. Nemalonūs garsai, kvapai, gulima padėtis, personalas su medicinine apranga ir svarbiausia – negalėjimas kalbėti. Dažnas pacientas šioje situacijoje jaučiasi bejėgis. Juk gydymas vyksta burnoje, tai kiekvieno žmogaus asmeninė erdvė. Jei burnos būklė apleista, kartais gydymo vengiama, nes bijoma, kad odontologo kabinete būsite pažeminti ar sumenkinti. 
• Nenuspėjama gydymo eiga. Odontologinio gydymo metu negalime matyti savo burnos, nežinome, kas ten vyksta. Procedūros, naudojamos medžiagos ir atliekami veiksmai nepažįstami, dėl to galime tik įsivaizduoti, kokius pojūčius tai gali sukelti. Šiuo atveju vaizduotė negelbėja ir siunčia pačius nemaloniausius scenarijus.
• Nepasitikėjimas gydytoju. Dažnai atrodo, kad gydytojas tik skuba atlikti gydymą, neišklauso ir neįsigilina į problemą. Todėl manome, kad odontologas nesupranta paciento baimių, nepriima jų rimtai. Dažnai ir didelės odontologinio gydymo kainos gali sukelti nepasitikėjimą, tarsi gydytojas taikė netinkamą gydymą norėdamas pasipelnyti. 

Shutterstock nuotr.

Kaip galime susitvarkyti su baime? 

Norėdami suvaldyti baimę, turime žinoti svarbiausius principus, kaip tai padaryti. Nerimo kilmė daugialypė, todėl gali reikėti skirtingų priemonių jam įveikti. Pateiksime pagrindinius principus, kaip tai atlikti: 

• Išsamus susipažinimas su atliekamu gydymu arba  „sakau – rodau – darau“ metodika. „Sakau – rodau – darau“ metodika bene populiariausia gydant mažuosius mūsų pacientus, tačiau taip pat veiksminga ir suaugusiems. Principas paprastas – gydytojas paaiškina procedūrą („sakau“), kurią ruošiasi atlikti, papasakoja etapus, žingsnius, kas po ko vyksta. Po to parodo („rodau“), kaip ši procedūra atliekama, supažindina su naudojamais instrumentais ir medžiagomis. Galiausiai procedūra atliekama („darau“). Jau išsiaiškinome, kad viena iš priežasčių, kodėl bijome – nežinojimas, kas bus toliau.  Dėl paaiškinimų ir susipažinimo dingsta nežinomybė, o su ja ir įsivaizdavimas, kad atliekamas gydymas gali būti skausmingas ir baisus. Dar vienas iš būdų susipažinti  – pamatyti kaip atliekamas gydymas vaizdo įraše ar nuotraukose. Taip stebint procedūras iš šono ir pačiam ten nedalyvaujant bei nepatiriant visko fiziškai, galima palengva valdyti kylantį nerimą ir nemalonius pojūčius. Šiam baimės valdymo metodui skirsime daugiausiai dėmesio kitų mokymų metu.  
• Pertraukos gydymo metu. Kalbėjome, kad buvimas odontologo kėdėje nėra malonus. To priežastis – negalėjimas kalbėti ir kontroliuoti situacijos. Vienas iš būdų pradėti jaustis saugiau gydymo metu, tai pertraukų įtraukimas į gydymo procesą. Periodiškai prašomos pertraukos suteikia kontrolę pacientui. Taip pat pastebime, kad dažnai pacientai nori kuo greičiau pabaigti gydymą, todėl kenčia neatsižvelgdami į savo būseną. Dėl to, pabaigus gydymą jaučiasi dar blogiau, o nusiraminti būna labai sunku. Variantų, kaip sustoti gydymo metu, galima sugalvoti įvairių. Pertraukos gydymo metu galima prašyti iškart pajutus, kad situacija darosi nemaloni, kyla baimė ar nerimas, arba darbo ir poilsio intervalus galima susiplanuoti dar prieš gydymą, pvz., 5 minutes dirbsime, 1 minutę ilsėsimės. Sekant laikrodį procedūros pasidaro lengvesnės, nes suprantama, kad vėl bus pertrauka, per kurią galima pailsėti, nusiraminti. Žinant, kokios procedūros laukia vizito metu, galima susitarti atlikti pertraukas po tam tikrų procedūrų, pvz., sustosime atlikę nuskausminimą, išgręžus dalį ėduonies pažeistų audinių ir pan. Svarbu suprasti ir tai, kad bet kuriuo gydymo metu galima sustoti visai ir gydymą atidėti kitam kartui. 
• Signalai gydymo metu. Paprasčiausias būdas kontroliuoti gydymą ir bendrauti su odontologu procedūrų metu  – rankų judesiai. Vienas paprasčiausių – rankos pakėlimas norint sustoti ir pailsėti. Taip pat galima susitarti su gydytoju ir panaudoti daugiau signalų, pvz., kai reikia pasiurbti seiles, pajutus kažkokį nemalonų skonį burnoje, kai svaigsta galva ar darosi silpna. Svarbiausia identifikuoti visas būsenas, kurios sukelia baimę gydymo metu ir aptarti sugalvotus signalus iš anksto su gydytoju. Juk kiekvieno paciento pojūčiai individualūs ir gydytojas gali tiesiog nesuprasti, kada pacientui darosi nemalonu ir nejauku. O ir pacientas nesijaus saugus, kai nežinos, kaip pasakyti ką nors gydytojui, kai kalbėti tiesiog negali. 
• Kvėpavimas. Nesuklysime sakydami, kad tai populiariausias būdas tvarkantis su bet kokio pobūdžio baime ar stresu. Ir ne be reikalo, jo veiksmingumo negalima nuginčyti. Juk negalime vienu metu būti ir stipriai įsitempę, ir giliai kvėpuoti. O stresinėse situacijose kaip tik esame įpratę nekvėpuoti ir sulaikyti kvėpavimą. Jei kvėpavimo techniką naudosime teisingai ir kruopščiai, išvengsime nerimo daugelyje situacijų. Paprasčiausias algoritmas, kurį galime panaudoti: giliai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą 5 sekundes, ir iškvėpti. Tokie kvėpavimo pratimai atliekami 2 – 4 minutes gali nuraminti tiek prieš vizitą, tiek gydymo metu. 
• Dėmesio nukreipimas. Siekiant pabėgti nuo nemalonių potyrių galima naudoti įvairias dėmesio nukreipimo metodikas. Žinoma, ne visose klinikose rasime prie kėdės pritvirtintą ekraną, kuriame galime žiūrėti mėgstamą filmą. Tačiau atsinešti ausines ir gydymo metu klausytis muzikos ar įdomios tinklalaidės galime kiekvienas. Taip pat dėmesį galime nukreipti ir stebėdami bei analizuodami aplinkos detales. Turbūt pastebėjote ant gydytojo sienos iškabintus įvairius sertifikatus ir diplomus, bet ar bandėte juos suskaičiuoti? Arba suskaičiuoti, iš kiek plokščių sudarytos kabineto lubos ar kiek juostų yra kabineto žaliuzėse? Ar tiesiog pabandyti prisiminti neseniai stebėtų varžybų rezultatą ir komandų vietas bendroje įskaitoje? Visi šie uždaviniai nukreipia ir sukoncentruoja dėmesį į visai kitus dalykus, dėl to odontologinės procedūros pasidaro lengvesnės. O galbūt užtektų tik nemalonios procedūros metu nukelti save mintimis ten, kur malonu. Visi turime vietą, kur jaučiamės gerai ir saugūs. Ar tai patogus krėslas šiltuose namuose, ar gultas saulėtame paplūdimyje. Malonių ir saugių vietų vaizdiniai padeda nusiraminti, jaustis geriau. Papildomos asociacijos aplinkoje, kvapai, garsai ar daiktai, kurie primena tas vietas, taip pat turėtų padėti. 

• Apdovanojimas už atliktą gydymą. Galbūt jau seniai planuojate palepinti save atpalaiduojančiu masažu, bet niekaip nerandate tam laiko? Ar planuojate įsigyti pirkinį, kurio labai norite jau kurį laiką. Suderinkite šiuos dalykus su vizitu pas odontologą. Nuspręskite, kad iškart po vizito pas gydytoją važiuosite į SPA ar prekybos centrą. Mintys apie laukiamą apdovanojimą palengvins vizitą, o ir ateinančio gydymo lauksite ramiau, kai žinosite, jog po jo laukia malonus pasilepinimas. 

• Progresyvusis raumenų atsipalaidavimas. Nustatyta, kad stipriai įtempus raumenį, jis atsipalaiduoja dar labiau, nei buvo prieš įtempimą. Šiuo principu pagrįsta ir nusiraminimo metodika. Yra įvairių būdų kaip tai atlikti, bet pagrindiniai principai šie: susikoncentruoti ir sutraukti atitinkamą raumenų grupę, pvz., kojų raumenis, palaikyti įtempus 5-10 s., ir atsipalaiduoti. Toliau keliauti prie kitos raumenų grupės, taip atpalaiduojant visą kūną. Galima rasti daugybę audio gidų, kurie padeda susikoncentruoti ir teisingai atlikti šią metodiką. Pasirinkto audio gido galima klausytis ir vizito pas odontologą metu. Pavyzdį, kaip atrodo treniruotė, rasite čia.
• Aromaterapija. Atliekama nemažai tyrimų, kurių metu įrodomas ir tokios paprastos priemonės kaip levandų aliejaus raminimo efektyvumas. Levandų aliejus yra vienas efektyviausių iš eterinių aliejų, kalbant apie jo raminančias savybes. Jis pasižymi sedacinėmis savybėmis, stimuliuoja parasimpatinę sistemą ir mažina kraujospūdį. Skatindamas išsiskirti hormonus, kurie sukelia malonius pojūčius, jis padeda nusiraminti ir netgi sumažina skausmo pojūtį. Nusiraminimui užtektų 3-5 min prieš procedūrą ramiai pakvėpuoti šio eterinio aliejaus. Nerimui mažinti galite rinktis ir kitus jums malonius kvapus ar kitas priemones, kurias, pasitarus su jūsų gydytoju, galėtumėte naudoti gydymo metu.
• Gydytojas, kuriuo pasitikite. Tam, kad jaustumėtės saugus, labai svarbus ir ryšys su gydymo įstaigos personalu. Skirkite laiko, kad rastumėte personalą, su kuriuo jums malonu bendrauti, kuriuo pasitikite. Jei gydymo metu nuolat galvosite apie tai, ar gydytojas jums pasiūlė reikiamas paslaugas, ar jo kompetencijos pakankamos, tikrai negalėsite jaustis ramus. Išsiaiškinti, ar gydymo personalas atitinka jūsų poreikius, galite ir profilaktinės apžiūros metu, kuomet papasakokite gydytojui apie savo nerimą, technikas, kurias norėtumėte naudoti gydymo metu ar priemones, kurias norėtumėte atsinešti į kliniką, pavyzdžiui, jūsų mėgstamą raminančią muziką.

                                                                                                                                   * * * * *

           Apžvelgėme pagrindinius būdus, kaip susitvarkyti su baime odontologinio gydymo metu. Galima išsirinkti vieną iš jų, tačiau rekomenduojame kombinuoti kelis. Pavyzdžiui, susipažinti su planuojamu gydymu prieš vizitą, gydymo metu klausytis ausinuku atsipalaidavimo metodikų, daryti suplanuotas pertraukas, kurių metu bandoma nusiraminti atliekant kvėpavimo pratimus. Žinoma, visos šios metodikos turėtų būti aptartos su gydytoju. Tokiam vizitui turėtų būti paskirta daugiau laiko, aptarti sutartiniai ženklai ir taisyklės. Nereiktų pamiršti, kad jei odontologinio gydymo baimė susijusi su skausmu, paprasčiausias būdas jį nugalėti – nuskausminimas. Pritaikius vieną iš nurodytų metodikų ir atlikus nuskausminimą išvengsite skausmo gydymo metu. Labai svarbu, kad po kiekvieno vizito būtų įvertintas jau atliktas procesas, o ne galvojama, kiek dar vizitų ir procedūrų liko. Jei pavyko atlikti nors viena procedūra daugiau nei praėjusį kartą, puiku, jums pavyko. Jei bijojote, bet vis tiek jautėtės geriau nei prieš tai – sveikiname. Su baime susitvarkyti nepavyks vieno vizito metu. Tačiau bandant įvairius metodus ir palengva pratinantis prie procedūrų, odontologinis gydymas tikrai pasidarys įmanomas. 

Namų darbai:

Nieko neišmoksime vien tik perskaitę. Svarbu įgytas žinias išmėginti ir praktiškai. Mūsų išvardintoms metodikoms taip pat prireiks treniruočių. Išsirinkite vieną, o galbūt ir kelias metodikas, pabandykite jas atlikti namuose. Atlikite kvėpavimo pratimus, susiraskite audio gidą raumenų atsipalaidavimo pratimams, apmąstykite, kurių procedūrų metu norėtumėte sustoti ir pagalvokite, kokius ženklus parodysite gydytojui norėdami tai atlikti.