Štai, kodėl svarbu valgyti šių pavasarinių daržovių

Nuotr. Pixabay

Pirmosios pavasarinės daržovės – puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Tai svarbu ypač pavasarį, kuomet organizmui po žiemos būtina gauti pakankamai šių medžiagų.

Salotos teikia jėgų ir jaunam, ir senam

Lietuvoje daugiausia auginama lapinių ir gūžinių salotų. Maistui vartojami salotų lapai. Juose yra 1,5 proc. baltymų, 1,5 proc. angliavandenių. Mineralinės medžiagos sudaro 1 – 3 proc., daugiausia randama kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies. Salotose daug vitaminų, ypač vitamino C, yra chlorofilo, karotenoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Salotose mažai cukrų ir organinių rūgščių, todėl dažniausiai jos yra prėsko skonio. Salotose gausu vitaminų A ir C, chlorofilo, kalio ir silicio. Tamsialapėse rūšyse yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau kalio.

Salotos gerina virškinimą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, nes jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles. Kaip ir visos daržovės, salotos yra vitaminų, mineralinių bei skaidulinių medžiagų šaltinis. Jos tinka vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusiems ligoniams, sergantiems diabetu. Salotos tinka ir nutukusiems, nes jos nekaloringos.

Špinatai – populiari daržovė pavasarį

Špinatai – pakankamai populiari daržovė, joje gausu geležies, kalcio, chlorofilo, vitamino A provitamino betakaroteno, iš kurio mūsų organizme gaminasi vitaminas A, taip pat vitamino C, riboflavino, natrio ir kalio. 100 g špinatų yra 601 mg kalio. Vitamino C 100 g špinatų randama vidutiniškai 51,2 mg. Špinatuose, palyginti su kitomis daržovėmis, gana daug baltymų. Špinatai gali būti valgomi ir virti, ir žali.  Špinatai pasižymi šlapimą varančiu ir vidurius laisvinančiu poveikiu. Nors špinatuose gausu kalcio, tačiau juose yra daug oksalo rūgšties, kuri trukdo kalcį pasisavinti. Špinatai – nekaloringa daržovė. 100 g špinatų energinė vertė lygi 19 kcal arba 79 kJ.

Svogūnai

Pavasarį svogūnų laiškai gali ne tik paįvairinti mitybą, bet ir pastiprinti organizmą. Svogūnai maistui vartojami nuo neatmenamų laikų. Tai plačiausiai paplitusios prieskoninės daržovės, be kurių neišsiverstų nei viena šeimininkė. Svogūnai – maistinga daržovė. Juose yra angliavandenių – gliukozės, fruktozės, sacharozės, šiek tiek ląstelienos ir pektininių medžiagų. Svogūnuose nedaug baltymų, yra mineralinių medžiagų bei vitaminų, tačiau pats vertingiausias komponentas – eteriniai aliejai. Jie ne tik suteikia specifinį kvapą ir skonį, bet pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis. Svogūnų sudėtyje esantys fitoncidai naikina kenksmingus mikroorganizmus. Iš mineralinių medžiagų randama kalio, kalcio, fosforo, kiek mažiau – jodo ir geležies. Svogūnuose yra vitamino C, folio rūgšties, B grupės vitaminų.

Svogūnai – nekaloringa daržovė. 100 gramų svogūnų tiekia 35 kcal arba 147 kJ energijos. Svogūnai turi didelę fiziologinę reikšmę. Juose esantys eteriniai aliejai žadina apetitą, suteikia maistui malonų skonį, skatina virškinamųjų sulčių gamybą ir išsiskyrimą, taip gerėja virškinimas. Eteriniai aliejai lakūs, todėl pjaustant svogūną jie dirgina akis. Jeigu peilį vis vilgysime vandeniu, akis dirgins mažiau.

Nuotr. Pixabay

Ridikėliai – tai tikra pavasarinė daržovė

Ši pavasarinė daržovė vertinga kaip vitaminų, mikroelementų bei maistinių skaidulų šaltinis. Ridikėliai turi nemažai vitaminų, todėl svarbu juos vartoti pavasarį, kai organizmas jaučia vitaminų stygių. Ridikėliuose gausu mineralinės medžiagos kalio, natrio, chloro. Dėl to jie gali pakeisti druską įvairiuose patiekaluose ir jų nerekomenduojama papildomai sūdyti. Ridikėlių sudėtyje esančios skaidulinės medžiagos aktyvina žarnyno veiklą, padeda iš organizmo šalinti cholesterolį – tuo mažina aterosklerozės riziką. Ridikėliai – vertinga ankstyvoji daržovė, bet visgi dėl aštraus skonio jų nerekomenduojama valgyti sergant opalige, skrandžio, kepenų bei žarnyno uždegimais.

Rūgštynės – ankstyva daržovė

Rūgštynės – pakankamai vitamininga daržovė. Lapuose daug vitaminų C, B1, B2, PP ir karoteno. Randama ir mineralinių medžiagų, ypač daug  kalio ir geležies.

Valgomi skrotelę sudarantieji lapai. Jaunuose lapuose daug organinių, ypač rūgštynių, rūgšties. Rūgštynėse yra apie 0,7 proc. oksalo rūgšties. Ji kaupiasi pamažu – ankstyvą pavasarį jos nedaug. Taigi vartoti maistui rūgštynes reikia tik pavasarį.

Yra špinatinių rūgštynių, kuriose oksalo rūgšties labai mažai, o vitamino C beveik dvigubai daugiau negu įprastinėse rūgštynėse.

Informaciją parengė:

Prof.dr.Rimantas Stukas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius