Visuomenės švietimo iniciatyvos organizatoriai:

Shutterstock nuotr.

Jei dalyvaujate mūsų odontologinių mokymų programoje, neabejojame, kad jums pravers sužinoti daugiau apie dantis ir odontologinį gydymą. Kadangi nežinia ir skausmas yra pagrindinės priežastys dėl kurių bijoma odontologinio gydymo, svarbu suprasti, iš kur skausmas atsiranda ir kaip jį galime suvaldyti. Turbūt visi supranta, kad skausmą sukelia dantis, tačiau ne visi galėtų paaiškinti, dėl ko taip atsitinka ir ar visada esant danties pažeidimui skaudės. Ne visi supranta ir pačio gydymo eigą, juk odontologinis gydymas ne vien tik adatos ir grąžtai. Mūsų šešių paskaitų kursas padės jums sužinoti daug naudingų dalykų apie jūsų odontologinę sveikatą, gydymą, o pritaikyti nauji įpročiai kasdienybėje leis be baimės lankytis pas odontologą.  

Danties sandara

Odontologinės ligos yra sudėtingos ir daugialypės, o kad jų išvengtumėte, svarbu suprasti esminius dantį ardančius procesus. Kad galėtumėte aiškiai įsivaizduoti, kas vyksta skirtinguose danties sluoksniuose, primename, kad matoma danties dalis vadinama vainiku, o esanti kaule – šaknimi. Tuo tarpu, jei dantį perpjautume vertikaliai taip, kad matytume visas jo dalis, galėtume išskirti emalį, dentiną ir pulpą, dažnai populiariai vadinama tiesiog „nervu“.

Būtent pulpoje esantys nervai ir kraujagyslės yra pagrindinė skausmo priežastis. Bet koks pulpos dirginimas gali sukelti skausmą. Bet, kol viršutinis danties sluoksnis, emalis, yra sveikas, tol dantis išlieka neskausmingas. Atsiradus pažeidimui emalyje, tai yra, susiformavus ertmei, kuri tiesiogiai kontaktuoja su dentinu, jau galime jausti skausmą. Taip atsitinka dėl dentine esančių kanalėlių, kurie turi kontaktą su pulpa. Pažeidimui progresuojant toliau, ertmei didėjant ir susiliejant su pulpa skausmo dažniausiai neišvengiame. Būtent dėl to turėtume stabdyti ėduonies vystymąsi dar pačioje pradžioje, kol dantis visai neskausmingas.

Jei norite sužinoti daugiau praktinių patarimų, kas svarbu išsaugant danties anatomiją, skaitykite ČIA 

Shutterstock nuotr.

Tai kas gi tas ėduonis ir kokia danties pažeidimo eiga?

Dantų ėduonis, kariesas, kariozinė dėmė, ertmė ar tiesiog skylė dantyje – visi šie pavadinimai, nors dažnai klaidina mūsų pacientus, reiškia tą patį – procesą, kurio metu, veikiant mikroorganizmams, gyvenantiems ant danties likusiose apnašose, suyra danties audiniai.

Dantų ėduonis – tai ne tik matomos ertmės dantyje, kurios neretai sukelia skausmą. Ėduonies vystymasis prasideda danties emalyje, pradžioje matosi tik balta, šiurkšti dėmė – jokios ertmės dantyje nėra. Kol ši dėmė neištrupa ir netampa ertme, dažniausiai užtenka tik intensyvių profilaktikos priemonių ir jos progresavimą galima visiškai sustabdyti, išvengiant danties gręžimo ir plombavimo. Štai, kodėl taip svarbu lankytis profilaktiniams patikrinimams! Neretai, jei danties ėduonies procesas sustoja, šios dėmės iš baltų tampa rusvomis, rudomis ar visai juodomis ir tokios gali likti visą žmogaus gyvenimą, tačiau svarbu, kad gydytojas reguliariai jas apžiūrėtų ir įsitikintų, kad šios dėmės yra „sandarios“, be ertmių.

Jei papildomų profilaktikos priemonių nėra imamasi ir nekeičiami kasdieniai įpročiai, pradinė balta, šiurkšti dėmė progresuoja ir tirpsta ne tik emalis, bet prasideda ir gilesnių audinių pažeidimas. Kai danties paviršiuje atsiranda ertmė – tai jau pažengusi ir uždelsta būklė, kuriai būtinas gydymas plombuojant dantį, bet net ir tokį sugydytą dantį, jei nekeisite savo mitybos ir dantų valymo įpročių, toliau veiks nepalankūs veiksniai ir dantų ėduonis toliau pažeis audinius šalia plombuotų paviršių ar net suprotezuotuose dantyse.

Laiku negydant danties ir ertmei dantyje didėjant, galiausiai pažeidžiama ir vidinė danties dalis – pulpa, o tada jau prireikia sudėtingo ir brangaus danties šaknų kanalų gydymo.

Shutterstock nuotr.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA

Kas tos periodonto ligos?

Esame įpratę, kad visuomenėje “parodontoze” vadinama liga siejama su vyresniais pacientais ir dažnai į ją numojama ranka. Tačiau pasireikšdama tikrai nemaloniais požymiais – dantenų kraujavimu ar pūliavimu, blogu kvapu ar judančiais dantimis, ši liga gąsdina ne vieną pacientą, todėl labai svarbu suprasti periodontito vystymosi eigą ir laiku pradėti su juo kovoti. 

Norint suprasti, kas tai yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai yra sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda. Tačiau, jei dantys nevalomi tinkamai ar atsiranda pašalinių dirgiklių (netikslūs plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, nėštumas, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitas. Klaidingai manoma, kad periodonto ligos – tai senų žmonių problema, nes dantenų uždegimas paliečia jau vaikus, o periodontitas – sunkiai valdoma ir gydoma liga savo paplitimo visuomenėje piką pasiekia 40-mečių tarpe.

Shutterstock nuotr.

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Daugeliui pacientų žinomas terminas – dantenų uždegimas, tačiau ne visi pacientai atkreipia dėmesį į jam būdingus simptomus – dantenų paraudimą, paburkimą ir kraujavimą, kurie ir yra pirmieji ženklai, skatinantys apsilankyti pas gydytoją, galintį padėti išsiaiškinti, kodėl tokia būklė išsivystė. Kai kada tai gali būti pirmas ženklas, kad jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o gal tai simptomai, kad būtina koreguoti ar keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad laiku pašalinus gingivito priežastis, dantenos gali pilnai pasveikti, o jūs išvengsite sudėtingų procedūrų.

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis, tačiau nepradėjus geriau valyti dantų ir masažuoti dantenų, dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligą – periodontitą. Tuomet nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta. Liūdna, kad pacientai kreipiasi jau su pažengusios ligos simptomais: kraujuojančiomis valant dantis dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle pradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, išvis nėra.

Shutterstock nuotr.

Daugiau informacijos apie periodontitą galite rasti ČIA.

Kodėl prasideda dantų ėduonis ir periodonto ligos?

Kalbant apie danties ir periodonto ligų kilmę, reikia pabrėžti, kad pagrindinė priežastis yra dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Nors beveik kiekvienas mūsų pacientas įvardina, kad jis stengiasi valyti savo dantis, mes, gydytojai, pastebime tipines vietas, kurios nepasiekiamos valant dantų šepetėliu ir įvairias kitas valymo klaidas, kuriomis su jumis pasidalinsime tolesnių mokymų metu.

Dėl periodonto ligų rekomenduojama ir reguliariai (kartą ar du per metus) atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos – „dantų akmenys“, tai, kaip prevencinė priemonė, svarbu ir tiems žmonėms, kurie neserga periodontitu. Kai kuriems pacientams rekomenduojama dažnesnė profilaktinė priežiūra.

Dažnai pastebime klaidą, kurią daro didelė dalis mūsų pacientų: jei pastebimas kraujavimas iš dantenų, jos paburksta, parausta, žmonės stengiasi tokios vietos neliesti ir nevalyti dantų, tuo dar labiau pablogindami tiek dantų, tiek dantenų būklę, mat taip uždegimas plinta į gilesnius audinius, tarsi pakliūvama į užburtą ratą. Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau, jas reikia valyti, masažuoti. Tik nedarykite to šiurkščiai, rinkitės minkštą dantų šepetėlį.

Kalbant apie dantims kenksmingą cukrų, reikia pabrėžti, kad net ir tie žmonės, kurie mano, kad saldumynų vartoja visai nedaug, jų gauna su kaupu – įvairių padažų, miltinių patiekalų, gėrimų pavidalu. Apie paslėptą cukrų ar mitybos įpročius padedančius išvengti ėduonies kalbėsime kitoje mokymų dalyje. 

Tuo tarpu, kalbant apie genetikos, vitaminų trūkumo ar nėštumo reikšmę dantų sveikatai, žmonės jų poveikį dažnai pervertina ir svarbiausios priežastys visgi lieka neteisingas dantų valymas ir mityba. Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir anksti neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau, tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Jei norite apie ėduonies vystymosi procesą sužinoti daugiau ir pamatyti Jums paruoštą vaizdinę medžiagą, spauskite ČIA 

Dantų erozijos – šio amžiaus liga

Nors dar visai neseniai dantų ėduonis ir periodontitas buvo dažniausios temos, apie kurias diskutuodavome su savo pacientais, šiai dienai jau turime aptarti ir dar vieną būklę – dantų erozijas. Tai dantų pažeidimas, kuomet dėl tiesioginio rūgščių poveikio tirpsta danties audiniai. Žmogus gali pastebėti, kad jo dantys nudilo, atsirado dantų jautrumas. Dažnai tai būna dantų erozijos, nors tikrąją priežastį gali nustatyti tik gydytojas odontologas.

Rūgštys gali pasiekti dantis keliais būdais: esant gastroezofaginiam refliuksui ar vemiant, kai dantis pasiekia skrandžio rūgštis bei vartojant rūgščius ar gazuotus produktus.

Shutterstock nuotr.

Erozijas sukelia daugybė maisto produktų

Įdomu sužinoti, kurie produktai sukelia dantų erozinius pažeidimus? Štai dažniausi iš jų: vaisių sultys (tiek natūralios, ką tik spaustos, tiek įvairiai supakuotos ir pagamintos), vanduo su citrina, vaisinė arbata, įvairūs vaisiai, fermentuotos daržovės (pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai), gazuoti gėrimai. Kai kurių šių produktų, pavyzdžiui, vaisių, fermentuotų daržovių, tikrai nepatariame atsisakyti, nes jie teikia žmogaus organizmui naudą, tačiau turite žinoti, kad po tokių produktų vartojimo valandą laiko neturėtumėte valyti dantų, kad nepašalintumėte suminkštėjusių danties audinių. Įrodyta, kad natūralios sultys, kitaip nei neapdoroti vaisiai, nėra tinkamas pasirinkimas siekiant maitintis sveikai, tad jas taip pat siūlome keisti alternatyvomis, siekiant išlaikyti gerą burnos ir bendrą sveikatą.

Namų darbai:

Pagalvokite, kuriuos iš paminėtų simptomų patiriate, galbūt pats metas profilaktiškai pasitikrinti dantis ir dantenų būklę? Sužinoję apie dažniausiai pasitaikančias odontologines ligas ir jų priežastis, pabandykite sugalvoti kelis klausimus savo gydytojui: galbūt ne viskas jums buvo aišku, o gal norėsite daugiau sužinoti apie profilaktikos priemones, tinkamas būtent jūsų situacijai ir padėsiančias išvengti rimtų odontologinių susirgimų. Žinokite, kad domėjimasis savo burnos sveikata taip pat gali padėti užmegzti stipresnį abipusį ryšį su jus gydančiu gydytoju.  

Taip pat prisiminkite praėjusioje paskaitoje aptartas nusiraminimo metodikas. Viena iš jų – dėmesio nukreipimas. Pabandykite sugalvoti, kaip galėtumėte nukreipti dėmesį gydymo metu. Galbūt pamėginti mintyse išvardinti tam tikrų valstybių sostines, ar prisiminti pagrindinius vakaro žinių reportažus. Arba jau išmoktą danties anatomiją. Galite pamėginti sugalvoti vietą, kur jaučiatės saugus. Dar geriau, jei pavyktų atrasti daiktą, kvapą ar muzikinį kūrinį, kuris taip pat jus nuramintų ir galėtumėte atsinešti pas gydytoją odontologą. Sugalvokite kelis variantus ir išbandykite juos. Stebėkite, kuri metodika padėjo labiausiai.

 

Teksto dydis