Visuomenės švietimo iniciatyvos organizatoriai:
 
 
 Vaikus
 (fizinė negalia)
 (Globėjams)
 
 
 

 

shutterstock nuotr.

Gydytojai odontologai sutiks, kad didžiąją pacientų dalį galėtume skirstyti į tuos, kurie pripažįsta, kad nesilaiko dantų valymo taisyklių bei tuos, kurie mano, kad viską daro teisingai, tačiau odontologai pastebi nemažai klaidų ir tik mažą dalį gydymo įstaigas aplankančių žmonių galėtume priskirti tiems, kuriuos, tikrindami profilaktiškai, galėtume pagirti už puikiai prižiūrimus dantis. Ypač tai aktualu senjorų tarpe, nes daugelis jų prisipažįsta, kad mažėjant savų dantų burnoje, dėmesio jiems skiriama vis mažiau, nors turėtų būti atvirkščiai! Juk ne tik ėduonis, bet ir periodontitas (liaudyje vadinamas „paradontoze“), įvairios gleivinės ligos ir net vėžys dažniau vystosi netinkamai prižiūrėtoje burnoje. Jei norite pradėti tinkamai rūpintis savo burnos sveikata, o gal tiesiog įsitikinti, ar viską darote teisingai, kviečiame skaityti 3-iąjį mūsų parengtą burnos ligų profilaktikos mokymų straipsnį.

 

Dantų šepetėlis

Turbūt tai vienintelė burnos priežiūros priemonė dėl kurios reikalingumo nei vienas mūsų pacientas neabejoja. O štai, kokį pasirinkti, sklando daug mitų. Renkantis dantų šepetėlį, patariame atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

  1. Minkštas dantų šepetėlis – būtent tokį turėtumėte rinktis įprastu atveju. Kietas – nėra tinkamas jūsų dantims, nes juo galite lengviau pažeisti tiek dantų emalį, tiek jautrias dantenas, ypač jei valant naudosite stipresnę valymo jėgą. Beje, tokiu atveju galite rinktis dantų šepetėlį su lanksčiu koteliu, kuris neleis valant dantis šepetėliu spausti per stipriai. Tačiau kietesniu šepetėliu galite valyti išimamas dantų plokšteles.
  2. Dantų šepetėlio galvutės dydis. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė, stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti krūminius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.
  3. Šereliai. Patariame rinktis dantų šepetėlius, kurių šereliai yra plonesni, bet galvutėje jų yra gausiau. Natūralaus pluošto šepetėliai nerekomenduojami, nes lengviau pažeidžia dantenas, kai pradeda lūžinėti dėl dėvėjimosi bei greičiau užsiteršia dėl tuščiavidurės jų struktūros.
  4. Rankenėlė – ji valymo kokybei reikšmingos įtakos neturi, tačiau rekomenduojame rinktis dantų šepetėlį su neslystančia, tinkamo rankai storio bei nedaug išlenkta rankenėle.
  5. Elektrinis ar įprastas? Tinkamai išvalyti dantis galima bet kuriuo iš šių šepetėlių, tačiau, jei trūkstate motyvacijos arba kyla fizinių sunkumų valant dantis, pavyzdžiui, jums sunku ilgiau išlaikyti pakeltas rankas, tikrai galite rinktis ir elektrinį dantų šepetėlį.

 

Dantų pasta

Apie dantų pastos pasirinkimą galėtume diskutuoti ilgai, mat visuomenėje sklando daugybė įvairiausių įsitikinimų. Dažnai populiariojoje žiniasklaidoje galima sutikti nepatikrintos, mokslu neparemtos informacijos, kurią paskaitę žmonės imasi dantų pastas gaminti namie, tam panaudodami aliejus, sodą, citrinos rūgštį ir taip neretai sau pakenkdami. Pastebime, kad namie gaminamais dantų pastų pakaitalais dažniausiai ir susidomi senjorai. Visgi, mes skatiname jus rinktis tradicines dantų pastas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  1. Kadangi ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra arti 100 procentų, rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais, jei burnoje yra likęs nors vienas dantis. Būtent fluoras yra ta sudėtinė dalis, kuri atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Vyresniame amžiuje dantų šaknys dažnai tampa apsinuoginusiomis, tokias vietas ėduonis pažeidžia itin lengvai ir kruopštus valymas dantų pasta su fluoridais tampa vieninteliu išsigelbėjimu. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai, tuo tarpu danties pažeidimas mažesnę ar didesnę įtaką burnos ir bendrai žmogaus sveikatai tikrai turės. Aišku, dantų pastos jokiu būdu negalima ryti, nes tokiu atveju fluoridų kiekis galėtų viršyti saugų kiekį ir sukelti nepageidaujamus reiškinius. Jei nesate tikri, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgę į jos sudėtį, kurioje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte, dažniausiai 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastas suaugęs žmogus turėtų rinktis pastarąją – 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą.
  2. Sudėtinės dalys. Nesant patologinių burnos būklių ar ligų, geriausia rinktis dantų pastas su kuo mažiau sudėtinių dalių. Privalumas, jei dantų pastos sudėtyje nėra parabenų, natrio laurylsulfato – šie junginiai tikrai neduoda naudos sveikatai, tuo tarpu, daugeliu atvejų gali net bloginti burnos būklę. Reikia žinoti, kad daugelis cheminių medžiagų didina sausumo, kuris yra dažnas vyresnio amžiaus žmonių palydovas, pojūtį burnoje.
  3. Skonis, kvapas, putojimo savybės. Tai, kad jūsų naudojamos priemonės graužia, degina ar sukelia kitus intensyvius pojūčius tikrai nereiškia, kad jos veikia geriau. Atvirkščiai, venkite priemonių, kurios yra itin ryškios spalvos, gausaus putojimo, nes šioms savybėms pasiekti reikalinga daugiau įvairių cheminių sudėtinių dalių.
  4. Rinkitės dantų pastą pagal savo poreikius, pavyzdžiui, jei sergate periodontitu, jums tiks specialios žolelių ekstraktais praturtintos dantų pastos, dažniausiai naudojami šalavijų, medetkų, ramunėlių, mėtos, arnikos ir kiti ekstraktai, jei pastebite, kad gausiai kaupiasi kietosios dantų apnašos – konkrementai („akmenys“), rinkitės pastas, mažinančias dantų apnašų kaupimąsi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad balinančios dantų pastos neturėtų būti naudojamos pastoviai ir netiks tiems, kurių dantenos jautrios, sergantiems periodonto ligomis.
  5. Ekologiška – geresnė? Į Lietuvą atkeliavus naujoms ekologiškumo madoms pastebime, kad neretas mūsų pacientas pasirenka ekologiškas dantų pastas, tačiau tai ne visada yra gerai. Pritariame, kad dantų pasta su mažiau cheminių sudedamųjų dalių yra geriau, tačiau fluoridai jose taip pat turėtų būti. Rinkitės dantų pastas turinčias abiejų šių dantų pastų rūšių privalumus.

Tarpdančių valymo priemonės.

Jei dėl dantų pastos ir dantų šepetėlio reikalingumo beveik niekam nekyla abejonių, tai apie tarpdančių valymo priemones nežino ar jomis nemoka tinkamai naudotis daugelis mūsų pacientų. Šias priemones naudoti vieną kartą per dieną rekomenduojame visiems savo pacientams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar būklės, o senjorams jos yra tieisog būtinos, nes tik taip galite kokybiškai išvalyti tarpdančius, kurie su amžiumi darosi vis platesni, efektyviai pašalinti maisto likučius, dantų apnašas juose ir išvengti ėduonies bei periodonto ligų.

Ką rinktis: dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlį?

Galite naudoti bet kurią iš šių priemonių pagal tai, kurią naudoti jums patogiau. Jei jūsų tarpdančiai siauri, tamprūs – patogiau naudoti siūlą, kuris yra siauresnis. Jei jūsų tarpdančiai platūs – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. Reikia atminti, kad dantų siūlas gerai išvalo susisiekiančius dantų šonus, o tarpudančių šepetėliai – tarpą tarp dantų ties dantenomis.

Kaip išsirinkti ir tinkamai naudoti dantų siūlą?

shutterstock nuotr.

Neretas mūsų pacientas sako, kad įprastą dantų siūlą naudoti nepatogu, sunku pasiekti krūminius dantis. Tokiu atveju galite rinktis dantų siūlą su specialiu plastikiniu laikikliu, tokiu naudotis dažnam yra žymiai lengviau.

Atkreipkite dėmesį, kad itin svarbu ne tik naudotis siūlu, bet tai daryti teisingai, nes kitaip lengva pažeisti dantenas. Įsitikinkite, kad valant siūlu jį priglaustumėte ir trauktumėte palei danties kontaktinį paviršių tol, kol įeisite šiek tiek po dantenomis, judesį atlikite kelis kartus, svarbu nenaudoti siūlo grubiai, kitokiais nei rekomenduojama judesiais. Skausmas ir diskomfortas taip pat gali rodyti, kad juo naudojatės neteisingai. Tuo tarpu, nedidelis kraujavimas gali rodyti, kad tam tikroje vietoje atsirado dantenų uždegimas ir būtent šioje vietoje reikalingas kruopštus valymas visomis priemonėmis. Beje, šioje situacijoje reikėtų apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris išsiaiškins tikrąsias dantenų kraujavimo priežastis. Į dantų gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jei valant tarpdančius siūlu jis „kimba”, pleišėja.

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Shutterstock nuotr.

Jei jūsų tarpdančiai platesni, taip dažnai nutinka sergant periodontitu ar jei burnoje yra protezuotų dantų, labai patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Svarbu žinoti, kad tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius skirtingo dydžio tarpdančiams, jei yra poreikis – vienu atveju reikia vos poros skirtingo dydžio, kitu – daugelio ar net visų dydžių tarpudančių valymo šepetėlių. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų, tačiau matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo, jau verta jį keisti.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

 

 

Kokias papildomas priemones dažnam verta turėti savo vonioje:

  1. Vieno danties šepetėlis. Pastebime, kad didelė dalis pacientų neprieina kai kurių vietų išvalyti kokybiškai. Tai dažniausiai būna krūminiai dantys, kuriuos pasiekti išvalyti įmanoma tik vieno danties šepetėliu. Kartais jis reikalingas ir tais atvejais, kai pacientą pykina valant kai kurias sritis. Nepakeičiamas toks šepetukas ir nešiojant breketus. Valymą tokiu šepetėliu derinkite kartu su įprastu šepetėliu.

     2. Tarpdančių irigatorius – tai prietaisas, kuris purškia vandenį ar chemines priemones į tarpdančius ir juos išvalo. Jo privalumas tai, kad tarpdančius išvalo greičiau ir patogiau nei kitos tarpdančių priemonės, tačiau jo kaina ne visiems prieinama. Tokio prietaiso privalumas ir tai, kad didelio spaudimo vanduo ne tik plauna tarpudančius, bet ir masažuoja dantenas, o tai svarbu beveik visiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Shutterstock nuotr.

 

     3. Burnos skalavimo priemonės. Geriausia burnos skalavimo priemonė yra vanduo, jis pašalina maisto likučius burnoje, sumažina cukrų koncentraciją seilėse ir taip sumažina ėduonies riziką. Skalauti burną vandeniu kaskart po valgio verta tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tuo tarpu, specialios burnos skalavimo priemonės reikalingos tuomet, kai paūmėja ėduonies ar periodonto ligos, sergama burnos gleivinės ligomis, taip pat po chirurginio gydymo. Cheminės burnos skalavimo priemonės ne tik sumažina dantų apnašų kiekį, bet ir sunaikina burnos ligas sukeliančius mikroorganizmus bei neutralizuoja žalingus mikroorganizmų išskiriamus produktus, kartais tai yra vienintelė įmanoma higieninė profilaktikos priemonė, kai beveik neįmanoma mechaniškai nuvalyti dantų apnašo: pvz., po chirurginių periodonto procedūrų, esant skausmingoms dantenoms, sergant ūmia periodonto ar burnos gleivinės ligos forma, tačiau dėl šių priemonių nuolatinio naudojimo turėtumėte konsultuotis su savo gydytoju, nes pastovus skalavimo skysčių su antimikrobinėmis medžiagomis  naudojimas gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Jei renkatės šias priemones, ieškokite tokių, kurių sudėtyje nėra alkoholio, sausinančio ir taip jautrią burnos gleivinę.

Ko nereikėtų naudoti dantų priežiūrai:

  1. Mediniai krapštukai – jais labai lengva pažeisti, traumuoti dantenas. Verčiau rinkitės tarpdančių šepetėlį ar siūlą.
  2. Siuvimo siūlas – nors šiais laikais, kai toks platus priemonių pasirinkimas atrodo keista apie tai kalbėti, bet yra dar nemažai pacientų, kurie tarpdančių valymui naudoja įvairias netinkamas priemones – siuvimo siūlą, arbatos pakelio siūlą, ko tikrai neturėtų daryti, nes tokios priemonės nėra pritaikytos šiam tikslui ir gali lengvai sužeisti burnos audinius.

 

Kokybiškas dantų valymas

Daugeliui mūsų pacientų atrodo, kad jie savo dantis valo gerai, o gydytojui patikrinus, sužinoma, kad dantų valymas blogas ar tik patenkinamas. Įrodyta, kad gerai dantis išvalo tik apie 10 proc. Lietuvos gyventojų, o juk tik kokybiškai nuvalius dantų apnašą galima išvengti ėduonies ir periodonto ligų. Pamirštama, kad kiekvienas dantis turi penkis paviršius: kandamąjį/kramtomąjį, du šoninius, liežuvinį/gomurinį (vidinį) ir išorinį, kuriuos visus reikia išvalyti. Reikia valyti kruopščiai, nepamirštant nei vieno danties paviršiaus. Būtina ir sukamaisiais judesiais masažuoti dantenas. Jei lieka kur nors neišvalyta, tai mikroorganizmai burnoje per seiles „migruoja“ ir gali bet kurioje kitoje burnos vietoje sukelti pažeidimą.

Kruopštumo daugumai žmonių ir pritrūksta. Dažniausiai apvalomi tik gerai matomi priekiniai dantų paviršiai, o visų kitų paviršių – niekas nemato. Taigi, valoma kitiems parodyti, o savo burnos sveikatai palaikyti pritrūksta laiko ir užsispyrimo. Ypač pamirštamos vietos yra: tarpdančiai. už galinių dantų, apatinio žandikaulio priekinių dantų liežuvinis paviršius ir ties krūminiais dantimis, kur neretai dar ir liežuvis trukdo gerai išsivalyti.

Vyresniame amžiuje kokybiškai išsivalyti dantis darosi vis sunkiau, nes tarpai tarp dantų dažniausiai didėja, tad tenka kruopščiau valyti tarpdančius, be to, neretai dalis dantų yra protezuoti, o tai taip pat sunkina tinkamą priėjimą ir jų išvalymą.

Kaip suprasti, ar tinkamai valote dantis?

Pačiam žmogui susivokti kur gerai valyta, kur nelabai beveik neįmanoma, nes minkštosios dantų apnašos, sukeliančios ėduonį ir periodonto ligas, yra pilkšvai gelsvos, žalsvai gelsvos, gelsvos ir beveik susilieja su tos pačios spalvos dantų audiniais. Reikia gerų akių ir gero apšvietimo, kad pamatyti burnoje dantų apnašų sankaupas. Įgudusi akis pamato, o visiems, norintiems išmokti gerai išsivalyti burną, galima rekomenduoti vaistinėse parduodamas dažo medžiagas. Sukramčius dažo tabletę, ar paskalavus dažo tirpalu, minkštasis dantų apnašas nusidažo ryškia spalva. Tada pamatomi neišvalyti dantų paviršiai. Dažo medžiaga nusivalo naudojant dantų pastą ir šepetėlį. Reikėtų žiūrėti per kiek laiko galima išsivalyti visas nusidažiusias minkštojo apnašo vietas. Tai laikas, reikalingas kaskart valant dantis.

Keletas svarbių faktų apie dantų valymą:

Kokią dantų valymo techniką rinktis?

Shutterstock nuotr.

 Dantų valymo judesiai gali būti vertikalūs šluojamieji nuo dantenų link dantų krašto ar kramtomojo paviršiaus arba sukamieji (maži ratukai). Dantis rekomenduojama pradėti valyti nuo galinių (krūminių) dantų žandinių paviršių ir tęsti link priekinių nepraleidžiant nė vieno danties, kiekvieną dantį nuvalant penkiais – dešimčia judesių. Pasiekus kitos pusės galinio danties žandinį paviršių, valomas to pačio danties galinis paviršius ir pereinama į liežuvinius paviršius, kurie taip pat nuosekliai nuvalomi. Taip yra grįžtama į pradinę vietą. Tai –nuoseklus dantų valymas. Po to valomi dantų kramtomieji paviršiai. Taip pat nuvalomi ir kito žandikaulio dantys.

Kaip taisyklingai valyti dantis, galite pamatyti šiame VIDEO (anglų k.)

Ar žinojote, kad yra kelios situacijos, kai nevalia valyti dantų?

  1. Nevalykite dantų, jei ką tik rūgščiai pavalgėte (vaisių ar uogų, įvairių rūgščių padažų, raugintų produktų ir kita), gėrėte rūgštaus ar gazuoto gėrimo (vandens su citrina, gazuoto mineralinio vandens, sulčių, gaiviųjų gėrimų, vyno). Po šių produktų vartojimo iki dantų valymo turi praeiti valanda.
  2. Negalima valyti dantų ir po vėmimo epizodo, nes šiuo atveju dantis paveikia rūgštis, kuri minkština dantų emalį ir valant dantis jis gali būti dar papildomai pažeidžiamas.

 

DABAR JŪS JAU ŽINOTE

 

Teksto dydis