Vadovaukitės šiais principais ir jums reikės paprastesnių odontologinių procedūrų

Shutterstock nuotr.

Ankstesnių mokymų metu susipažinote su danties sandara, pagrindinėmis ligomis ir gydymo principais. Visgi norėtųsi, kad dantų gydyti nereikėtų visai. Mokslas jau seniai įrodė, kad dantų ėduonis – tai gyvenimo būdo liga, kurios įprastam žmogui galima visiškai išvengti. Nors ir sunku tuo patikėti, tačiau būtent nuo jūsų priklauso, ar pakeisite savo kasdienius įpročius, lemiančius ligos išsivystymą ir išvengsite naujų dantų ėduonies atvejų. Žinoma, profilaktinių apsilankymų pas odontologą neišvengsite, bet tikrai eisite pasitikrinti drąsiau žinodami, kad šį kartą nieko gydyti nereikės. Šių mokymų metu apžvelgsime pagrindinius principus, kurie padės dantis išlaikyti sveikus. 

Ar tikrai dantis valote kokybiškai?

Nors yra pacientų, kurie patys pripažįsta, kad dantis valo rečiau nei du kartus per dieną ar nevalo išvis, tačiau net ir tie, kurie mano, kad tinkamai rūpinasi savo burnos higiena, dažnai daro klaidų. Gydytojai odontologai sutiks, kad tik mažą dalį gydymo įstaigas aplankančių žmonių galėtume priskirti tiems, kuriuos tikrindami profilaktiškai galėtume pagirti už puikiai prižiūrimus dantis. Apie teisingą dantų valymą kalbėsime toliau, bet pirmiausia susipažinkime su tinkamomis valymo priemonėmis 

Dantų šepetėlis

Turbūt tai vienintelė burnos priežiūros priemonė dėl kurios reikalingumo nei vienas mūsų pacientas neabejoja. O štai, kokį pasirinkti, sklando daug mitų. Renkantis dantų šepetėlį, patariame atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

1. Minkštas dantų šepetėlis – ant pakuotės žymimas “soft”, būtent tokį turėtumėte rinktis įprastu atveju. Kietas – nėra tinkamas jūsų dantims, nes juo galite lengviau pažeisti tiek dantų emalį, tiek jautrias dantenas, ypač jei valant naudosite stipresnę valymo jėgą. Beje, tokiu atveju galite rinktis dantų šepetėlį su lanksčiu koteliu, kuris neleis valant šepetėliu spausti per stipriai.
2. Dantų šepetėlio galvutės dydis. Svarbu, kad dantų šepetėlio galvutė nebūtų per didelė, stebėkite, ar pasiekiate nuvalyti krūminius dantis iš visų pusių. Gali būti, kad paskutinio danties nuvalymui teks naudoti dantų šepetėlį mažesne galvute ar specialų vieno danties šepetėlį.
3. Elektrinis ar įprastas? Tinkamai išvalyti dantis galima bet kuriuo iš šių šepetėlių, tačiau, jei trūkstate motyvacijos arba kyla fizinių sunkumų valant dantis, tikrai galite rinktis ir elektrinį dantų šepetėlį.

Dantų pasta su fluoridais

Dažnai populiariojoje žiniasklaidoje galima sutikti nepatikrintos, mokslu neparemtos informacijos, kurią paskaitę žmonės imasi dantų pastas gaminti namie, tam panaudodami aliejus, sodą, citrinos rūgštį ir taip neretai sau pakenkdami. Mes skatiname jus rinktis tradicines dantų pastas atsižvelgiant į pagrindinę dantų pastos sudedamąją dalį – fluoridus.

Kadangi ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra arti 100 procentų, rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais, jei burnoje yra likęs nors vienas dantis. Būtent fluoras yra ta sudėtinė dalis, kuri atstato pradėjusį irti danties audinį pradinėje ėduonies stadijoje ir gali sustabdyti šios ligos progresavimą. Fluoridai stiprina emalio struktūrą, todėl dantis tampa atsparesnis mikroorganizmų išskiriamoms rūgštims bei sumažina mikroorganizmų galimybę išskirti kenksmingas rūgštis ir pakenkti danties audiniui. Žmonės, kurie bijo naudoti dantų pastas su fluoridais dėl jų galimos žalos, turėtų atsiminti, kad fluoridų kiekis dantų pastoje yra saugus sveikatai, tuo tarpu danties pažeidimas mažesnę ar didesnę įtaką burnos ir bendrai žmogaus sveikatai tikrai turės. Aišku, dantų pastos jokiu būdu negalima ryti, nes tokiu atveju fluoridų kiekis galėtų viršyti saugų kiekį ir sukelti nepageidaujamus reiškinius. Jei nesate tikri, ar jūsų dantų pasta turi fluoridų, tai galite sužinoti pažvelgę į jos sudėtį, kurioje rašoma fluoridų koncentracija konkrečiame produkte, dažniausiai 500, 1000 ar 1450 ppm fluoridų. Įprastas suaugęs žmogus turėtų rinktis pastarąją – 1450 ppm fluoridų turinčią dantų pastą.

Jei dar abejojate ir kyla klausimų apie fluoridus ir dantų pastos pasirinkimą, pamėginkite atsakymų paieškoti ČIA:

Tarpdančių valymo priemonės.

Galite naudoti tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlį pagal tai, kurią priemonę naudoti jums patogiau. Jei jūsų tarpdančiai siauri, tamprūs – patogiau naudoti siūlą, kuris yra siauresnis. Jei jūsų tarpdančiai platūs – rinkitės tarpdančių šepetėlius. Neretai patogu naudoti skirtingas priemones skirtingiems dantims ar jų grupėms. Reikia atminti, kad dantų siūlas gerai išvalo susisliečiančius dantų šonus, o tarpdančių šepetėliai – tarpą tarp dantų ties dantenomis. Jeigu įprastą dantų siūlą naudoti nepatogu, sunku pasiekti krūminius dantis, galite rinktis dantų siūlą su specialiu plastikiniu laikikliu, tokiu naudotis dažnam yra žymiai lengviau.

Kaip išsirinkti ir tinkamai naudoti dantų siūlą?

shutterstock nuotr.

Atkreipkite dėmesį, kad itin svarbu ne tik naudotis siūlu, bet tai daryti teisingai, nes kitaip lengva pažeisti dantenas. Įsitikinkite, kad valant siūlu jį priglaustumėte ir trauktumėte palei danties kontaktinį paviršių tol, kol įeisite šiek tiek po dantenomis, judesį atlikite kelis kartus, svarbu nenaudoti siūlo grubiai, kitokiais nei rekomenduojama judesiais. Skausmas ir diskomfortas taip pat gali rodyti, kad juo naudojatės neteisingai. Tuo tarpu, nedidelis kraujavimas gali rodyti, kad tam tikroje vietoje atsirado dantenų uždegimas ir būtent šioje vietoje reikalingas kruopštus valymas visomis priemonėmis. Beje, šioje situacijoje reikėtų apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris išsiaiškins tikrąsias dantenų kraujavimo priežastis. Į dantų gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jei valant tarpdančius siūlu jis „kimba”, pleišėja.

Kaip reikėtų taisyklingai valyti siūlu, galite matyti ir šiame VIDEO (anglų k.).

Kaip tinkamai naudoti tarpdančių šepetėlį?

Shutterstock nuotr.

Jei jūsų tarpdančiai platesni (taip dažnai būna sergant periodontitu) ar jei burnoje yra protezuotų dantų, labai patogu juos valyti tarpdančių šepetėliais. Svarbu žinoti, kad tarpdančių šepetėlio dydį turite prisitaikyti individualiai: šepetėlis neturi būti per laisvas, nes tokiu atveju gerai neišvalys tarpdančio, tačiau ir ne per didelis, kad jo įvesti nereikėtų didele jėga. Verta turėti kelių skirtingų dydžių šepetėlius skirtingo dydžio tarpdančiams. Tokie šepetėliai nėra vienkartiniai, juos galima naudoti keletą kartų, tačiau matant, kad šepetėlis užsilankstė, nusidėvėjo, jau verta jį keisti.

Kaip naudotis tarpdančių šepetėliais galite matyti šiame VIDEO (anglų k.)  

 Kokias papildomas priemones dažnam verta turėti savo vonioje:

1. Vieno danties šepetėlis. Pastebime, kad didelė dalis pacientų nesugeba kai kurių vietų išvalyti kokybiškai. Tai dažniausiai būna krūminiai dantys, kuriuos pasiekti išvalyti įmanoma tik vieno danties šepetėliu. Kartais jis reikalingas ir tais atvejais, kai pacientą pykina valant kai kurias sritis. Valymą tokiu šepetėliu derinkite kartu su įprastu šepetėliu.
2. Tarpdančių irigatorius – tai prietaisas, kuris purškia vandenį ar chemines priemones į tarpdančius ir juos išvalo. Jo privalumas tai, kad tarpdančius išvalo greičiau ir patogiau nei kitos tarpdančių priemonės, tačiau jo kaina ne visiems prieinama. Tokio prietaiso privalumas ir tai, kad didelio spaudimo vanduo ne tik plauna tarpdančius, bet ir masažuoja dantenas.
3. Burnos skalavimo priemonės. Geriausia burnos skalavimo priemonė yra vanduo, jis pašalina maisto likučius burnoje, sumažina cukraus koncentraciją seilėse ir taip sumažina ėduonies riziką. Skalauti burną vandeniu kaskart po valgio verta tiek suaugusiems, tiek vaikams. Tuo tarpu, specialios burnos skalavimo priemonės reikalingos tuomet, kai paūmėja ėduonies ar periodonto ligos, sergama burnos gleivinės ligomis, taip pat po chirurginio gydymo. Tačiau dėl šių priemonių nuolatinio naudojimo turėtumėte konsultuotis su savo gydytoju, nes pastovus skalavimo skysčių su antimikrobinėmis medžiagomis ar alkoholiu naudojimas gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos.

Kokybiškas dantų valymas

Daugeliui mūsų pacientų atrodo, kad jie savo dantis valo gerai, o gydytojui patikrinus, sužinoma, kad dantų valymas blogas ar tik patenkinamas. Pamirštama, kad kiekvienas dantis turi penkis paviršius: kandamąjį/kramtomąjį, du šoninius, liežuvinį/gomurinį (vidinį) ir išorinį, kuriuos visus reikia išvalyti. Būtina ir sukamaisiais judesiais masažuoti dantenas.

Dažniausiai daugumai žmonių trūksta kruopštumo, apvalomi tik gerai matomi priekiniai dantų paviršiai, o visų kitų paviršių – niekas nemato. Ypač pamirštamos vietos yra: tarpdančiai už galinių dantų, apatinio žandikaulio priekinių dantų liežuvinis paviršius ir ties krūminiais dantimis, kur neretai dar ir liežuvis trukdo gerai išsivalyti.

Keletas svarbių faktų apie dantų valymą:

• Dantis būtina valyti du kartus per dieną, tačiau dažnesnis valymas jau nebeefektyvus, o kartais ir žalingas.
• Svarbiausia dantis švariai išsivalyti prieš miegą, nes miego metu sumažėja seilėtekis, o kartu ir apsauginės seilių savybės. Kitą kartą dantis reikia išvalyti ryte prieš ar po pusryčių, ar kitu laiku iki pietų.
• Kiekvieno danties kiekvieno paviršiaus (lūpos ar žando pusės, liežuvio ar gomurio pusės bei kramtomojo paviršiaus) nuvalymui rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 judesių. Visų dantų nuvalymui prireiks nuo 2 iki 3 minučių. Papildomai reikės skirti laiko tarpdančių išvalymui siūlu ar tarpdančių šepetėliu.
• Po kiekvieno valgio dantų valyti nerekomenduojama. Per dažnas valymas gali pažeisti dantenas ir dantis.
• Po kiekvieno valgio reikėtų išsiskalauti burną vandeniu.
• Dantų nerekomenduojama valyti horizontaliais judesiais, nes taip pažeidžiate emalį dantų žandiniuose paviršiuose.
• Išvalius dantis, liečiant liežuviu turėtumėte jausti glotnų ir lygų dantų paviršių.

Kokią dantų valymo techniką rinktis?

Shutterstock nuotr.

Kaip taisyklingai valyti dantis, galite pamatyti šiame VIDEO (anglų k.)

Taisyklinga mityba

Kad ir kaip gerai valytumėte savo dantis, naudotumėte brangiausias ir moderniausias burnos priežiūros priemones ir tam skirtumėte daug dėmesio, jei jūsų mityba nėra subalansuota, dantų ėduonies suvaldyti nepavyks. Vengdami žalingų dantims maisto produktų ir pakeitę kelis mitybos įpročius sumažinsite ėduonies vystymąsi. O žinodami, kurie maisto produktai ar mikroelementai naudingi dantų ir burnos sveikatai, jausitės saugesni ir ramesni dėl savo burnos sveikatos. 

Norite sveikų dantų – ribokite cukrų vartojimą

Dantų ėduonį sukeliantys mikroorganizmai negalėtų pažeisti danties audinio, jei negautų angliavandenių. Žinoma, labiausiai kenkia saldūs produktai, bet net ir nesaldžiame maiste yra cukrų, apie kuriuos neretai nepagalvojate.

Įsiminkite:

• Šviežius vaisius ir uogas, kurie turi natūralaus cukraus, bet kartu ir daug naudingų sveikatai medžiagų, valgykite kasdien, tačiau patartina juos vartoti natūraliu pavidalu, o ne apdorotus, konservuotus ar sutrintus į įvairius kokteilius ar glotnučius.
• Produktus, turinčius pridėtinio cukraus, reikėtų valgyti ne kiekvieną dieną. 
• Jei nesaldžių produktų etiketėse randate šiuos ingredientus: dekstrozę, kukurūzų sirupą, melasą, agavos sirupą, invertuotą cukrų, maltodekstriną, tokius produktus vartokite saikingai, nes jie visi skatina ėduonies išsivystymą. Šios sudėtinės dalys dažnos įvairiuose pusfabrikačiuose, padažuose, greitame maiste.
• Net ir nedideli cukrų kiekiai yra kenksmingi dantims, jei vartojami dažnai. Pavyzdžiui, net tik šiek tiek saldinta kava ar arbata, jau nekalbant apie gaiviuosius gėrimus, yra kenksminga dantims.
• Norint išvengti dantų ėduonies, svarbiausia yra ne tiek cukrų vartojimo kiekis, kiek dažnis. Itin kenksminga, jei cukraus turintis maistas, kad ir nedideliais kiekiais, į burną periodiškai patenka ne kartą per dieną, pavyzdžiui, mėgstant užkandžiauti ar vis gurkšnoti saldintą arbatą, kavą. Štai kodėl tarp valgių rekomenduojame daryti maždaug 3 valandų pertraukas, taigi, dantų sveikatos atžvilgiu saugu valgyti ne dažniau kaip 5-6 kartus per dieną.
• Saugiau vagyti cukrų turintį maistą kartu su kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, rinktis desertą iškart po pagrindinio patiekalo yra geriau nei jį valgyti atskirai.
• Užkandžiams nevertėtų rinktis angliavandenių turinčio, lipnaus maisto, pavyzdžiui, įvairių duoniukų, trapučių, riestainių, kitų miltinių gaminių.
• Užkandžiams verta rinktis: sūrį – jis padeda stiprinti danties audinį, daržovių lazdeles, riešutus.

Ar yra dantims tinkamų produktų – tikrai taip!

Žinoma, rūgštys ir cukrus dantims kenkia. Nekenkia daržovės, vaisiai, riešutai, žalia ir juoda nesaldinta arbata, mėsa, žuvis, kiaušiniai, nesaldūs pieno produktai, sėklos. Sūris – vienas idealiausių produktų dantims, jis gali net paskatinti danties audinius remineralizuotis, „sveikti“. Vanduo – taip pat būtinas burnos sveikatai palaikyti: jis apvalo dantis, praskiedžia jiems kenksmingus cukrus, gausina seilių išsiskyrimą, tad svarbu jo gerti pakankamai. Daržovės –  puikus pasirinkimas: jos savo rupia tekstūra taip pat prisideda prie natūralaus dantų apsivalymo.

Užtikrinkite pilnavertę mitybą

Kalbant apie periodonto ligas, turite žinoti, kad siekiant užkirsti kelią joms, turite pasirūpinti subalansuota ir pilnaverte mityba, kuri užtikrins periodonto audinių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis bei tinkamą imuninės sistemos funkciją.

Įvairus ir visavertis maistas gali aprūpinti organizmą būtinosiomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai maitinasi nevisaverčiu maistu, per mažai valgo šviežių daržovių bei vaisių. Šiandieninės maisto gamybos technologijos bei sintetinių konservantų ir kitų maisto priedų panaudojimas leidžia gaminti įvairius maisto produktus, kurie išsilaiko nesugedę pakankamai ilgą laiką. Tačiau taip produktai dirbtinai pasendinami, ir jų biologinė vertė sumažėja. Pastoviai valgant tokį maistą, anksčiau ar vėliau galima pajusti organizmui ar atskirų organų veiklai būtinų medžiagų stygiaus simptomų. Įvairiuose mokslo šaltiniuose teigiama, kad būtent vitaminai bei mineralai, kurie yra neatsiejama subalansuotos mitybos dalis, gali lemti ir periodonto – dantenų ir kitų dantį palaikančių struktūrų – sveikatos būklę.

Vitaminai

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog B grupės vitaminai, o taip pat C, D ir E vitaminai ne tik stiprina žmogaus imuninę sistemą, kuri atlieka svarbų vaidmenį kovojant su dantų apnašose esančiais mikroorganizmais, bet taip pat yra būtina pažeistų burnos audinių gijimui ir atsinaujinimui, pavyzdžiui, kolageno sintezei, kuris įeina į dantį palaikančių struktūrų sandarą.

Pixabay.com nuotr.

Mineralinės medžiagos

Žmogaus organizmui svarbios ir būtinos visos mineralinės medžiagos. Siekiant išvengti periodonto ligų, būtina palaikyti optimalią imuninės sistemos būklę, o tam būtinas pakankamas kiekis kalcio, magnio, cinko, vario, geležies. Jei šių medžiagų trūksta, silpnėja imuninis atsakas nukreiptas prieš mikroorganizmus, esančius dantų apnašose ir skatinančius periodonto audinių uždegimą bei pažeidimą. Pats organizmas mineralinių medžiagų negamina, paprastai mineralines medžiagas gauname valgydami įvairų maistą. Pavyzdžiui, kalcio šaltiniai yra pienas ir pieno produktai, pagrindinis magnio šaltinis – augaliniai maisto produktai, ypač žali, o  cinko elementų gausu mėsoje, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, žemės riešutuose.

Namų darbai:

Susipažinote su burnos sveikatai palankios mitybos principais. Pabandykite atkreipti dėmesį, kokį maistą vartojote šią savaitę – ar jis buvo pakankamai įvairus, gausus mineralinių medžiagų ir vitaminų, ar dažnai užkandžiaujate, galbūt galite atsisakyti cukraus arbatoje ar kavoje. Perskaitykite vartojamo maisto produktų etiketes, paskaičiuokite kiek pridėtinio cukraus juose yra. Pritaikydami sveikos mitybos žinias kasdieniniame gyvenime, pagerinsite ne tik savo organizmo imuninę sistemą, bendrą savijautą, bet galbūt ir jausitės ramesni dėl savo burnos sveikatos kitą kartą lankydamiesi pas gydytoją odontologą.