Vanduo būtinas sveikatai išlaikyti

Pixabay nuotr.

Jei norite išlaikyti tinkamą tiek bendrą, tiek burnos sveikatą, pagrindiniu skysčių šaltiniu privalo būti vanduo!

Kodėl vanduo žmogui toks svarbus?

Vanduo, nors ir nebūdamas maisto medžiaga, yra labai svarbus organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, nes padeda organizmui efektyviai naudoti maisto medžiagas. Jis neša reikalingas maisto medžiagas į audinius ir organus ir „išgabena“ iš jų medžiagų apykaitos produktus, kurie yra nuodingi. Vanduo taip pat palaiko reikiamą kraujo tūrį ir padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Maždaug trečdalis vandens yra ląstelėse. Stokodamos vandens, ląstelės neįstengia pasisavinti visų aminorūgščių ir kitų maisto medžiagų, kurių reikia medžiagų apykaitos procesams, o šių metu deginami riebalai. Tada medžiagų apykaita ima lėtėti. Žmogaus organizme esančiose 70 milijardų ląstelių per dieną įvyksta trilijonai baltymų sintezės reakcijų ir kiekvienoje jų dalyvauja vanduo. Daugiausia jo suvartojama raumenų ląstelėse vykstančiose reakcijose. Kitas trečdalis yra kraujagyslėse, o visas kitas kaupiasi tarp ląstelių ir palaiko audinių elastingumą. Tarpląstelinio vandens netektis, pvz., gausiai prakaituojant, greičiausiai pastebima: veide išryškėja raukšlės, „sukrinta“ veido bruožai, atsiranda troškulys. Vandens gauname ir valgydami, ir gerdami. Be to, organizme, vykstant energiniams metaboliniams procesams, per dieną pasigamina per 0,5 litro vandens.

Kasdien, kai maitinamasi nesūriai ir vartojama daug vaisių ir daržovių ar termiškai neapdoroto maisto, pakanka suvartoti iki 2 litrų vandens, kad kompensuoti su prakaitu ir išskyromis netenkamą vandens kiekį. Prakaituojama, kai dėl aukštos temperatūros arba didesnio fizinio krūvio didėja kūno temperatūra. Šis procesas didina druskų koncentraciją kraujo plazmoje ir atsiranda troškulys. Prakaitavimą kontroliuojančios smegenų ląstelės aktyvuojamos, ir prakaito liaukos išskiria vandenį ant odos paviršiaus, kur jis garuodamas sumažina kūno temperatūrą. Jei vandens atsargos organizme neatnaujinamos, silpnėja normali organizmo veikla.

Jei žmogaus organizmas netenka daug vandens, kas tada?

Jei žmogaus organizmas netenka daug vandens, įvyksta dehidratacija. Ji  pasireiškia, kai su vandens netekimu prarandama apie 10 proc. kūno masės. Netekęs 12-20 proc. vandens, organizmas gali žūti. Būdingi dehidratacijos požymiai yra silpnumas, išsekimas, mirtis dėl šilumos smūgio, dėl intoksikacijos medžiagų apykaitos produktais, dėl kraujo klampumo padidėjimo. Be vandens žmogus išgyvena tik 4 – 5 dienas.

Ką reiškia, jei žmogus jaučia troškulį?

Troškulys yra žmogaus per didelės vandens netekties indikatorius, nors troškulio pojūčio mechanizmas atsilieka nuo tikrųjų poreikių. Labai svarbu atsigerti dar neatsiradus troškuliui. Pagyvenusių žmonių troškulio pojūtį sukeliantys mechanizmai ne tokie efektyvūs ir raiškūs, todėl svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys reguliariai gertų dar neatsiradus troškuliui ir išgertų per dieną ne mažiau 2,2 – 3,0 litrus gėrimų, įskaitant  ir vandenį. Dalį dienos vandens poreikio galima papildyti atitinkamu kiekiu meliono, pomidorų, braškių arba kitų vaisių, uogų ar daržovių. Svarbiausia taisyklė – šlapimas turi būti šviesiai gelsvas ar net beveik visiškai bespalvis, kaip vanduo. Tamsesnė šlapimo spalva gali reikšti, jog trūksta skysčių. 

Troškulys atsiranda ir susirgus užkrečiamomis ligomis, apsinuodijus. Šiuo atveju troškulys parodo, kad organizmui reikalingas papildomas vandens kiekis, būtinas susidoroti su kenksmingu agentu ir jį pašalinti iš organizmo.

Kokių medžiagų galime rasti tyrame geriamajame vandenyje?

Natūraliomis sąlygomis vanduo nėra chemiškai grynas, o yra daugiakomponentinis mineralinių druskų tirpalas, kuriame vyrauja Ca²⁺, Mg²⁺, Na⁺, K⁺, Fe^{2+ / 3+} katijonai, CO₃^2-, Cl^– SO₄^2- anijonai, visi jie vadinami makroelementais) ir būtinieji elementai (dar vadinami biologiškai aktyviais mikroelementais): fluoras, jodas, cinkas, selenas, varis, kobaltas ir kiti. Tai vadinamosios geogeninės medžiagos; jų koncentracijos ir proporcijos vandenyje priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų įvairovės, uolienų, kuriose požeminis vanduo slūgso ar per kurias filtruojasi, pirminės cheminės sudėties.

Jei geriame kavą bei arbatą, tai kodėl dar reikėtų išgerti tyro vandens?

Kavoje, arbatoje bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose yra kofeino, kuris veikia kaip lengvas diuretikas ir išvaro dalį vandens iš organizmo. Todėl vartojantiems daug kavos, vandens papildomai gerti būtina, kad palaikyti optimalų skysčių balansą organizme.

 
Informaciją parengė:

Prof. Rimantas Stukas

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas