Procedūra, nuo kurios turėtų prasidėti kiekvieno gydymas

Shutterstock nuotr.

Profesionalia burnos higienos procedūra dažniausiai pradedamas odontologinis gydymas. Tik ją atlikus galima užtikrinti tolimesnių procedūrų kokybiškumą ir sumažinti komplikacijų riziką gydymo metu. Nors dažnai sulaukiame pacientų pasiteisinimų, kad jie vengia profesionalios burnos higienos, nes tai kelia diskomfortą ar tiki tuo, kad jų metu pakenkiama dantims, norime įspėti, kad kietosios dantų apnašos – „akmenys“ yra nenuvalomi įprastu dantų šepetėliu ir turi būti periodiškai nuvalyti gydytojo. Taigi, tai turėtų būti dažniausiai atliekama odontologinio gydymo procedūra. Kaip prižiūrėti dantis namie jau aptarėme ankstesnių mokymų metu, dabar metas susipažinti su profesionalios burnos higienos atlikimo etapais. Suprantame, kad ši procedūra gali būti nemaloni ir kelti nerimą, todėl labai svarbu žinoti visus šio gydymo etapus ir kiekvienam iš jų pasiruošti.

1. Apžiūra ir ištyrimas. 

Kalbėjome, kad pagrindinė periodonto ligų (tame tarpe ir „paradontozės“) priežastis – virš ir po dantenomis besikaupiantis dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Profesionalios burnos higienos vizitas prasideda nuo kruopštaus ištyrimo, kurio metu įvertinama burnos higiena, minkšto ir kieto apnašo kiekis ant dantų ir svarbiausia – išmatuojamos dantenų kišenės. Ant dantų liekantis apnašas skatina aplinkinių audinių uždegiminius procesus, todėl prasideda kaulo tirpimas ir aplink dantį formuojasi kišenės. Priklausomai nuo kišenių gylio sunkėja ir jų išvalymas, taigi nuoseklus kišenių gylio matavimas padeda planuoti tolimesnį gydymą. Akmenys, esantys virš dantenų, yra matomi ir plika akimi, tuo tarpu esančius po dantenomis pamatyti ar pajausti braukiant per danties šaknies paviršių gali tik odontologas, naudodamas specialius odontologinius instrumentus . Taip pat svarbu nustatyti ir sunkiau išvalomas vietas, kur minkšto apnašo lieka daugiausiai. Sužinoję apie jas, šių vietų kruopštesniam išsivalymui galėsite skirti daugiau laiko kasdienio valymo metu.

Procedūros trukmė: iki 5 min.

Kaip palengvinti procedūrą: nusiteikite, kad šis etapas ilgai netruks. Gali būti, kad atliekamo ištyrimo ir  visai nepastebėsite. Jei visgi jaustumėte diskomfortą, susidoroti su nerimu padės gilus kvėpavimas ir dėmesio nukreipimas procedūros metu. Taip pat nepamirškite, kad atlikus kišenių matavimą galite paprašyti pertraukos ir pailsėti.

2. Dantų akmenų valymas ultragarsiniais ir rankiniais instrumentais. 

Dantų akmenys odontologo kabinete valomi garso ar ultragarso, instrumentais. Dėl aukšto dažnio virpesių ir nuolatinės vandens srovės šie prietaisai gali nuvalyti tiek minkštą, tiek kietą apnašą nuo dantų. Taip pat jie pasiekia ir išvalo gilias kišenes. Įprastai ši procedūra pacientui didelio diskomforto nesukelia, o jei skausmas visgi jaučiamas, visada galima atlikti nuskausminimo procedūras. Didžiausias nemalonus pojūtis – pačio aparato skleidžiamas garsas. Pasijusti lengviau padės ir žinojimas, kad toks prietaisas dantų ar akmenų negręžia, o tik skleidžia virpesius ir vandens srovę. Po valymo  ultragarsiniu instrumentu, dažnai papildomai naudojami specialūs rankiniai instrumentai, kuriais pašalinami likę kieto apnašo likučiai bei nulyginami dantų paviršiai. Ši procedūra dažnai neskausminga, tačiau jei akmenų susikaupę daugiau ar yra didelis dantenų uždegimas bei gilios periodontinės kišenės – tam tikrų vietų valymas gali būti nemalonus. Tokiu atveju padeda įprastas nuskausminimas ir burnos higienos procedūrą galima atlikti kelių vizitų metų. Normalu, jei jausite diskomfortą ar nerimą procedūros metu. Nepamirškite, kad gydytojas stengsis kuo atsargiau ir komfortiškiau atlikti profesionalią burnos higieną, bet svarbu komunikuoti sutartais ženklais, paprašyti pertraukėlių ar atidėti procedūrą kitam kartui.

Shutterstock nuotr.

Kaip atliekamas kietų danties apnašų valymas galite susipažinti ČIA.

Procedūros trukmė: 20-40 min.

Kaip palengvinti procedūrą: kaip ir aptarėme anksčiau, išvengti nemalonių garsų galime pas gydytoją atvykę su ausinuku, o komunikacijai su gydytoju naudodami sutartus ženklus rankomis. Prašykite gydytojo sustoti ir daryti pertraukas, pavyzdžiui, nuvalius tam tikrą dalį dantų.

3. Dantų poliravimas

Po apnašo pašalinimo dantų paviršius reikia nupoliruoti. Labai svarbu žinoti, kad jei burnos higienos nepavyko atlikti vieno vizito metu ir dantų poliravimas atidėtas, būtina atvykti užbaigti procedūras, nes prie nepoliruotų paviršių apnašas kaupiasi greičiau. Dantų poliravimui naudojamos įvairios priemonės. Viena iš jų – poliravimas oro abrazijos (Air-flow) metodu. Jo metu naudojama stipri oro, vandens ir poliravimo miltelių srovė pašalina pigmentinį apnašą ir nulygina danties paviršių. Kadangi poliravimo metu naudojami poliravimo milteliai, kurie lengvai pasklinda ore, paciento veidas yra uždengiamas, kad dalelių nepakliūtų ant veido, ypač į akis ar nosį. Vėliau besisukančiu guminiu šepetėliu ir poliravimo pasta nuvalomi visi dantų paviršiai. Dantų poliravimas nėra skausminga ar jautri dantims procedūra, dažniausiai atliekama be nuskausminimo ir primena dantų valymą namuose, o po jos galite džiaugtis švariais, glotniais ir netgi natūraliai baltesniais dantimis

Shutterstock nuotr.

Dantų poliravimas oro abrazijos metodu ČIA
Dantų poliravimas pasta ir šepetėliu ČIA

Procedūros trukmė: 10-15 min.

Kaip palengvinti procedūrą: prisiminkite, jog tai paskutinis burnos higienos etapas. Dabar galite pradėti galvoti apie tai, ką veiksite palikę odontologo kabinetą. Turėkite pasiruošę save džiuginančios veiklos. Vienas iš apdovanojimų – žinojimas, kad po šios, galbūt ir nelabai malonios, procedūros turėsite švaresnius ir sveikesnius dantis!

Išvardinome pagrindinius profesionalios burnos higienos procedūros žingsnius. Etapai gali skirtis priklausomai nuo klinikinės situacijos. Esant gilesnėms kišenėms gali būti papildomai naudojami įvairūs antiseptiniai praplovimai kišenėms. Jei nėra poreikio atlikti poliravimą oro abrazijos metodu, pvz., nėra pigmentinio apnašo, ši procedūra gali būti praleidžiama. Kaip ir minėjome, atsižvelgiant į situaciją, profesionali burnos higiena gali būti atliekama kelių vizitų metu. Tiek tarp vizitų, tiek ir po atliktos higienos, gali būti skiriami specialūs skalavimai antiseptiniais skalavimo skysčiais. Svarbu laikytis gydytojo paskirtų rekomendacijų, neskalauti ilgiau nei paskirta, naudoti skalavimo skystį pagal nurodytas indikacijas, jei reikia – praskiesti, neskalauti iškart išsivalius dantis ir panašiai. Vienas iš skalavimo priemonių poveikių – uždegimo mažinimas. Dėl to sumažėja diskomfortas procedūrų metu, o dantenos nustoja kraujuoti, taigi ir valymas namie pasidaro lengvesnis. Prisiminkite, jei dantis valysite kokybiškiau, kruopščiau, kiekviena sekanti reguliariai atliekama profesionalios higienos procedūra kels vis mažiau diskomforto.

Visų procedūrų santrauką galite pažiūrėti šiuose vaizdo įrašuose: ČIA ir ČIA.  

Namų darbai:

Kalbėjome, kad vienas iš būdų įveikti nerimą – savęs motyvavimas apdovanojimais. Įvertinkite savo baimę, kiek galėtumėte išbūti gydytojo kabinete, kurias procedūras atliekant jaučiate didžiausią nerimą. Nusistatykite sau tikslą, ko siekiate ateinančių vizitų metų. Ar planuojate atlikti pilną danties gydymą, o gal pasiekimas bus, jei pavyks atlikti nuskausminimą ir pradėti danties valymą. Turėdami planą, sugalvokite, kaip save apdovanosite. Galbūt paskirsite likusį vakarą atsipalaidavimui kine ar namuose su knyga arba įsigysite pirkinį, kurio labai norite? Galbūt atlikus paskutinio danties gydymą išvyksite visam savaitgaliui pailsėti? Skirkite laiko ir sugalvokite tikslus su atitinkamais apdovanojimais. Ir žinoma, nepamirškite jų kito apsilankymo pas gydytoją metu.