Periodontitas, ar tikrai žinote pakankamai? Burnos vėžys – ką svarbu žinoti kiekvienam?

Tik nedidelė mūsų pacientų dalis tiksliai žino, kas yra periodonto ligos bei kokie yra pagrindiniai burnos vėžio simptomai, todėl šiame straipsnyje plačiau išnagrinėsime periodonto ligų išsivystymą bei pateiksime kiekvienam žmogui svarbių žinoti faktų apie burnos vėžį.

Kas tos periodonto ligos?

Norint suprasti, kas yra periodonto liga, pirmiausia reikėtų įsivaizduoti dantį, kurio šaknys laikosi kaule, o šias dvi struktūras (danties šaknį ir kaulą) sieja įvairūs periodonto audiniai: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas. Kai burna prižiūrima tinkamai – kokybiškai pašalinamos dantų apnašos, dažniausiai periodonto audiniai sveiki ir kiekvienas žmogus, pažiūrėjęs į savo burną, gali pastebėti rausvas, prigludusias prie danties dantenas, kurios nelinkusios kraujuoti vos palietus ir visiškai neskauda.

Tačiau, jei dantys valomi netinkamai ar atsiranda pašalinių dirgiklių (kabantys plombos kraštai, dantų pažeidimai, infekcijos, taip pat pervargus, po didelio streso), gali atsirasti ar paūmėti periodonto ligos, iš kurių dažniausios – gingivitas ir periodontitas. Klaidingai manoma, kad jei vyresniame amžiuje liga yra stipriai pažengusi, ko nors imtis jau per vėlu – kiekvienas dantis yra svarbus: kokybiškam kramtymui, estetikai ar geresniam protezų laikymuisi. Kuo anksčiau periodonto ligos bus pradėtos gydyti, tuo geresni bus gydymo rezultatai.

Shutterstock nuotr.

 

Gingivitas – laiku pastebėkite kraujuojančias dantenas

Gingivitas – tai dantenų uždegimas, jam būdingi simptomai – dantenų paraudimas, paburkimas ir kraujavimas. Šie simptomai yra pirmas ženklas, kad jums reikalinga gydytojo apžiūra ir ligos priežasties išsiaiškinimas – galbūt jūsų dantų valymo technika nėra teisinga ar pritrūkstate jai laiko bei motyvacijos, o galbūt būtina keisti dantų „plombas“, protezus. Žinokite, kad dantenų uždegimas (gingivitas) yra grįžtama liga ir, laiku pradėjus gydymą, galima vėl džiaugtis sveikomis dantenomis.

Shutterstock nuotr.

 

Periodontitas. Paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų, danties netekimas – tai šios ligos padariniai

Neišgydžius gingivito dantenų uždegimas progresuoja ir pereina į sunkesnę ligos formą – periodontitą, visuomenėje dažnai žinomą „paradontozės“ pavadinimu. Ligos metu nyksta dantį laikančios struktūros, formuojasi gilios kišenės tarp danties ir jį laikančių audinių, ilgainiui formuojasi didesni tarpai tarp dantų, dantys pradeda „klibėti“, o vėliau iškrenta.

Dažnai pacientai kreipiasi su jau pažengusios ligos simptomais: valant dantis kraujuojančiomis  dantenomis, „klibančiais“ dantimis, pūliavimu iš dantenų vagelės, lyg vėduokle bepradedančiais skleistis dantimis. Tada stabilizuoti ligą sunku, o gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti, nėra. Vis dėl to, net jei manote, kad Jūsų būklė yra beviltiška, nebijokite kreiptis į gydytoją: ligą, pasitelkiant įvairias procedūras, galima pristabdyti, be to, svarbu pašalinti infekcijos židinius, kad nepakenktumėte savo bendrai sveikatai. Periodonto infekciniai židiniai kaip kitos burnos infekcijos gali būti gėsmingos sveikatai ar net gyvybei.

Shutterstock nuotr.

 

Pagrindinė periodonto ligų priežastis yra nepašalintas dantų apnašas – gelsvos ar gelsvai-žalsvos sankaupos ant dantų paviršių. Norint išvengti šių ligų reikalinga du kartus per dieną apnašą nuvalyti nuo visų dantų, dantenų, liežuvio. Rekomenduojama ir reguliariai (kartą ar du per metus) atlikti profesionalias burnos higienos procedūras, kurių metu pašalinamos susikaupusios mineralizuotos dantų apnašos – „dantų akmenys“. Profesionali burnos higiena rekomenduojama ir tiems pacientams, kurie neserga periodontitu.

Dažnai pastebime klaidą, kurią daro didelė dalis mūsų pacientų: jei pastebimas kraujavimas iš dantenų, jos paburksta, parausta, žmonės stengiasi tokios vietos „neliesti ir nevalyti dantų”. Tačiau taip pakliūvama į užburtą ratą – prastai išsivalius dantis ir dantenas uždegimas progresuoja, plinta į gilesnius audinius. Kuo daugiau dantenos kraujuoja valant ar valgant, tuo ilgiau, kruopščiau, jas reikia valyti, masažuoti. Tik nedarykite to šiurkščiai, valymui rinkitės minkštą dantų šepetėlį. Pastoviai masažuojant dantenas dėl sutvirtėjusių dantenų kraujagyslių, palaipsniui kraujavimas sumažėja.

Laiku pastebėjus pirmuosius gingivito ar periodontito požymius galima gauti žymiai geresnius gydymo rezultatus, išvengti diskomforto ir estetinių, finansinių problemų netenkant dantų. Svarbu pabrėžti, jog šių burnos ligų gydymas svarbu ir jūsų bendrinei sveikatai. Pastebima, kad sergantiems periodontitu dažniau diagnozuojamos reumatinės ligos, pablogėja cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų būklė. Yra ir atvirkštinis ryšys – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, dažniau bei sunkiau serga ir periodonto ligomis, tad jiems reikalinga atidesnė burnos higiena ir dažnesni profilaktiniai vizitai.

Klaidingai manoma, kad periodonto ligos yra nulemtos genetiškai ir, jei artimi giminaičiai sirgo sunkia jos forma ir neteko dantų, taip nutikti gali ir jums. Norime pabrėžti, kad būtina kreiptis į odontologą vos pajutus pirmus ligos simptomus, tada periodonto ligą stabilizuoti bus žymiai lengviau ir tai netaps nuosprendžiu netekti dantų.

Apie periodonto ligas įspėja ir blogas burnos kvapas, kurio priežastis – nekontroliuojamas specifinių mikroorganizmų dauginimasis ir kraujo ląstelių yrimas, todėl pajutus, kad burnos kvapas pasikeitė, būtina kreiptis į odontologą.

Prisiminkite, kad kreiptis į odontologą taip pat reikėtų:

  1. Profilaktiškai, bent kartą ar du per metus, jei gydytojas nepaskyrė dažniau.
  2. Pastebėjus dantenų kraujavimą.
  3. Pajutus, kad dantys tapo paslankūs, padidėjo tarpai tarp dantų.
  4. Pastebėjus infekcijos požymius: bėrimus, burnos opas, žaizdeles.
  5. Pastebėjus pakitusius burnos audinius: padidėjusias, pakeitusias spalvą burnos struktūras.

 

Burnos vėžys

Shutterstock nuotr.

 

Gydytojai odontologai džiaugiasi, kad vis daugiau dėmėsio skiriama ir grėsmingai ligai – burnos vėžiui. Burnos vėžys gali išsivystyti bet kurioje burnos vietoje: ant lūpų, dantenų, liežuvio, burnos dugne, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose, žandikauliuose.

Kada įtarti burnos vėžį

Visi, kurie pastebi, kad burnoje atsirado žaizdelė, šašas, mazgelis, iškilimas, patinimas, paburkimas, paraudimas, pabalimas ar kita, turėtų kreiptis į gydytoja. Ilgai negyjanti žaizdelė ar opa burnoje ar ant lūpų yra vienas dažnesnių burnos vėžio simptomų. Jei tokia žaizdelė neužgyja per kelias savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kai žmonės žiūri į save veidrodyje, turėtų apžiūrėti, ar veide, burnoje visi audiniai simetriški, ar neatsirado nieko neįprasto. Būtina įvertinti ir jutimus – ar nejaučiate neįprasto jutimo burnoje, ar liežuvis nepajaučia ko nors šiurkštaus.

Aptikę burnos gleivinės pakitimus daugelis žmonių neskuba kreiptis į medikus, nes nieko neskauda, bijo odontologų ar sužinoti blogą naujieną. Viena priežasčių, kodėl burnos vėžys dažnai būna smarkiai išvešėjęs ar išplitęs, tai – delsimas kreiptis.  Skausmas, išviešėjusi žaizda yra vėlyvos vėžio stadijos ženklai, tada gydymo prognozė jau blogesnė.

Kas turi didžiausią riziką sirgti burnos vėžiu?

Burnos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams, nes mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau randamas papilomos virusas, provokuojantis įvairių ilgainiui suvėžėjančių išaugų atsiradimą burnoje. Ypatingos rizikos grupėje yra pacientai, kurie anksčiau rūkė ilgą laiką ir/ar dabar rūko ilgą laiką, taip pat tie, kurie pastoviai rūko ir vartoja alkoholį.

Burnos gleivinę dirgina ir įvairūs protezai burnoje. Ilgalaikiai protezų burnos gleivinės „pritrinimai“ gali suvėžėti. Todėl jei nešiojate protezą ir jaučiate trynimą – nereikėtų ilgai delsti, būtina kreiptis į specialistus protezų korekcijai. Jei pataisius protezus pakitimai burnoje neužgyja per porą savaičių, reikia vėl vykti pas gydytojus. Lėtinis gleivinės dirginimas taip kaip ir lietuvių liaudies patarlėje – lašas po lašo ir akmenį pratašo – gali išprovokuoti vėžinius burnos audinių ląstelių pakitimus. 

Daug žmonių negalvoja apie lūpas. Lūpas pažeidžia saulė, kadangi jų oda labai plona ir švelni, taip pat lūpas gairina vėjas, šaltis, jas žeidžia pacientai, laižantys ir kramtantys lūpas. Išvažiavus atostogauti į šiltuosius kraštus būtina nuo saulės poveikio saugoti ne tik odą, bet ir lūpas. Lūpų apsaugai naudojamas lūpų balzamas, lūpų balzamas su apsauga nuo saulės, lūpų pieštukai. Pastoviai šerpetuojančias, žaizdotas, skylinėjančias lūpas, kurių neužgydo balzamai ar lūpų tepalai, būtina parodyti gydytojui.

Svarbiausia, ką turite prisiminti – laiku diagnozuotas vėžinis susirgimas ir pradėtas gydymas padeda išsaugoti daug gyvenimo metų.

DABAR JAU ŽINOTE:

  • Pagrindinė periodonto ligų priežastis – dantų apnašas, kuris lieka nenuvalytas kasdienių procedūrų metu.
  • Pagrindinis gingivito – dantenų uždegimo požymis yra kraujuojančios dantenos, šią būklę galima išgydyti.
  • Pagrindiniai periodontito simptomai yra: dantenų kraujavimas valant dantis, paslankūs dantys, didėjantys tarpai tarp dantų. 
  • Periodontitą būtina pastebėti ir gydyti kuo anksčiau, kol nėra netekta daug dantį laikančių struktūrų audinių.
  • Blogas burnos kvapas – požymis, kurį pajutus reikia kreiptis į gydytoją.
  • Periodonto ligos sergant daugeliu lėtinių ligų progresuoja greičiau.
  • Periodonto ligos turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
  • Pastebėję bet kokius pakitimus burnoje, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
  • Norint išsaugoti burnos ir periodonto sveikatą viso gyvenimo metu ypač svarbi:
  • Nuosekli periodonto ligų prevencija;
  • Dažnos dantų akmenų šalinimo procedūros;
  • Kruopšti individuali burnos higiena;
  • Pastangos išsaugoti gerą ir bendrąją sveikatą.

 

Panašūs straipsniai
Coming Soon
Kokios temos Jus labiausiai domina?
Kokios temos Jus labiausiai domina?
Kokios temos Jus labiausiai domina?